Psichiatrinės diagnozės

Šiame vaizdo įraše „Klauskite dr. K“ dr. K paaiškina, kodėl vaikai, kurie gali valandų valandas susikaupti ties užduotimi, vis tiek gali turėti ADHD.

Šiame vaizdo įraše „Klauskite dr. K.“ dr. K kalba apie tai, kaip bipolinis sutrikimas pasireiškia suaugusiesiems.

 

Bipolinis reiškia du polius arba dvi nuotaikos būsenas. 

 

Suaugęs žmogus, sergantis bipoliniu sutrikimu, gali būti manijos, depresijos arba vadinamosios mišrios būsenos (tai reiškia liūdesio ir pakilios nuotaikos derinį). 

 

Suaugęs žmogus, kuris nemiega 4 naktis ir vis dar turi energijos, laikomas hipomaninės pakilios nuotaikos būsenos.

 

Suaugęs žmogus, kuris nemiega 7 naktis iš eilės ir kitą dieną vis dar turi energijos, laikomas manijos būsenoje.

 

Kiti manijos simptomai yra spaudžiama kalba, labai greitas kalbėjimas, sunkumas pertraukti ir minčių lakstymas – žmogus šokinėja nuo vienos temos prie kitos.

 

Kartais, esant nenormaliai nuotaikai, žmogaus protas gali jam krėsti pokštus – girdėti ar matyti tai, ko nėra, arba žmogus gali turėti paranojiškų minčių.

Šiame „Klauskite dr. K“ vaizdo įraše dr. K kalba apie autizmą.

 

Vaikas, turintis silpną autizmo spektro sutrikimą, paprastai yra labiau pastebimas kitiems. Tai vaikas, kuris nekalba, pasižymi dirginančiu elgesiu, pavyzdžiui, plasnoja kambario kampe, ir yra savo pasaulyje.

 

Asmenis, turinčius aukštą funkcionuojantį autizmą, pastebėti daug sunkiau. Pavyzdžiui, asmenį su aukštu intelekto koeficientu, kuris trokšta socialinės sąveikos.

 

Patarimai, kaip išsiaiškinti, ar jūs ar jūsų vaikas galite būti spektre, yra atkreipti dėmesį į šiuos 3 elgesio modelius: 

 

1 elgesys: griežtas „viskas arba nieko“ mąstymas

 

2 elgesys: konkretus pažodinis mąstymas

 

3 elgesys: Žmogui sunku susidoroti su socialiniais ženklais. 

Šiame vaizdo įraše „Klauskite dr. K.“ dr. K kalba apie tai, kaip bipolinis sutrikimas pasireiškia vaikams.

 

Bipolinis sutrikimas suaugusiesiems paprastai pasireiškia, kai suaugęs žmogus yra arba depresijos, arba manijos ar hiperfunkcijos būsenoje. Palyginti su paaugliais, kuriems paprastai pasireiškia mišri būsena, t. y. paauglys yra ir depresijos, ir manijos ar hiperfunkcijos būsenoje. 

 

Paauglio, sergančio bipoliniu sutrikimu, manijos būsena dažnai pasireiškia dideliu irzlumu ir pykčiu – daug svaidymosi šūviais ir keiksmažodžiais, gali daužyti skyles sienose, grasinti, niokoti turtą – manyti, kad pyktis valdo situaciją. 

 

Dažnai paauglys, kuriam pasireiškia besiformuojantis bipolinis sutrikimas, savarankiškai gydosi marihuana, kad nuramintų pyktį. 

 

Tėvai ir šeimos jaučiasi lyg vaikščiotų kiaušinių lukštais – kada įvyks kitas sprogimo protrūkis?

 

Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai paauglio nuotaika yra visiškai normali.

 

Vaikų psichiatrė dr. Janet Wozniak apibūdina penkiakampę žvaigždę, pagal kurią paauglio nuotaika per dieną kinta – nuotaika kaip amerikietiški kalneliai: normali nuotaika, liūdna nuotaika, pikta nuotaika, kikenanti nuotaika, irzli nuotaika, normali nuotaika. 

 

Palyginti su unipoline depresija, kai prislėgta nuotaika yra nuolatinė arba pykčio nuotaika yra nuolatinė ir nesikeičia visą dieną, vaikų dirglumas sergant depresija paprastai yra labiau verkšlenimas nei sprogstamasis pykčio protrūkis. 

 

Kita užuomina yra ta, kad paaugliai, sergantys bipoliniu sutrikimu, paprastai turi ADHD nuo ankstyvos vaikystės ir gali pradėti blogiau jaustis vartodami stimuliatorius šalia paauglių – arba blogiau jaustis vartodami antidepresantus, arba nereaguoti į antidepresantus dėl depresijos.

Šiame vaizdo įraše „Klauskite dr. K“ dr. K atsako į klausimą: „Ar mano vaikas serga depresija ar kita psichine liga?“

Šiame „Klauskite dr. K“ vaizdo įraše dr. K atsako į klausimą: „Kuo skiriasi nuo nuotaikos sutrikimo ir kuo – mąstymo sutrikimas?“

Šiame „Klauskite dr. K“ vaizdo įraše dr. K kalba apie obsesinį kompulsinį sutrikimą.

 

Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS) yra sudėtinga diagnozė, nes yra daug obsesinių minčių priežasčių, įskaitant tokias ligas kaip streptokokas.

 

Sergant obsesiniu kompulsiniu sutrikimu, žmogus turi obsesinių minčių.

 

Sergant autizmu, žmogus turi pasikartojančias mintis ir nuolat galvoja apie tą pačią temą.

 

Sergant valgymo sutrikimu, žmogus nuolat galvoja apie valgymą ir maistą.

 

Sergant šizofrenija A, žmogų kamuoja įkyrios, lenktyniaujančios mintys.

 

MANO patarimas, kaip atskirti obsesinį kompulsinį sutrikimą nuo kitų psichikos ligų:

 

Sergant klasikiniu obsesiniu kompulsiniu sutrikimu, tam tikras elgesys turi pasireikšti reaguojant į obsesines mintis. Žmogui kyla mintis „jaučiuosi purvinas“, dėl kurios po šios minties jis privalo nusiplauti rankas, kitaip gali nutikti kažkas blogo.

 

Sergant šizofrenija (mąstymo sutrikimu), žmogus turi įkyrių, savižudiškų ar neigiamų minčių, tačiau nerodo jokio elgesio, kurį būtų priverstas atlikti reaguodamas į šias mintis.

 

Gydymas gali skirtis priklausomai nuo pagrindinės priežasties, o netinkamas gydymas gali sustiprinti obsesines mintis.  

 

 

 

 

 

 

Šiame „Klauskite dr. K“ vaizdo įraše dr. K kalba apie psichoaktyviųjų medžiagų sukeltą psichozę ir besiformuojančią šizofreniją.

Medžiagos sukelta psichozė reiškia psichozinius simptomus, tokius kaip paranoja, balsų girdėjimas ar keistas elgesys, kurie prasidėjo pradėjus vartoti marihuaną ar narkotikus.

 

Sergant šizofrenija, žmogus pradeda lėtai vystytis tokiems simptomams kaip izoliacija, paranoja, panikos priepuoliai, o vėliau pats gydo savo simptomus ir didelį nerimą marihuana.

 

Patarimas: užduokite vištos ir kiaušinio klausimą.      

 

Ar kokie nors simptomai, tokie kaip paranoja ar izoliacija, prasidėjo prieš vartojant narkotikus ir sustiprėjo rūkant marihuaną? 

 

Jei taip, tai rodo, kad šizofrenijos simptomai vystėsi dar prieš pradedant vartoti narkotikus ir tikėtina, kad asmuo serga pagrindine šizofrenija, kuri pablogėjo didėjant marihuanos rūkymui, o tai sukėlė genetinį pažeidžiamumą. 

 

Arba, jei žmogus buvo visiškai funkcionuojantis ir rūkė marihuaną, o vėliau tapo ryškiai psichozinis ir, nustojęs vartoti marihuaną, jis grįžta į sveiką pradinę būseną? Labiau tikėtina, kad tai yra medžiagos sukelta psichozė. 

 

Kai žmogus yra priklausomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų, jis trokšta tos medžiagos ir prieš vartojimą jo nuotaika buvo gera. Žmogui tiesiog patinka tai, kaip jis jaučiasi vartodamas šią medžiagą.

 

Asmuo, kuris savarankiškai gydosi pagrindine psichikos liga, vartoja šią medžiagą savo nerimui, depresijai ar psichozei gydyti.

 

Šis skirtumas yra svarbus, nes gydytojas turi žinoti, ką gydyti.